- išmirkti
- išmir̃kti vksm. Máltą mė̃są sumaišýkite su išmir̃kusia bandelè ar džiūvėsė̃liais.
.
išmirkti
Look at other dictionaries:
išmirkti — išmir̃kti intr. 1. mirkstant vandenyje suminkštėti, įgyti kokių nors ypatybių: Kruopos vandenyje turi gerai išmirkti rš. Silkė išmir̃ksta KI163. Išmir̃ko pluta ir visai ištižo J. Linai neišmirkę N. 2. Lnt, Pb išgesti, išnykti mirkstant: Anie… … Dictionary of the Lithuanian Language
permirkti — intr.; K, SD296, permir̃kti K 1. labai prisisunkti, prisigerti vandens ar kito skysčio, peršlapti: Žemė parmirkusi, žliurkčio[ja] einant – jau ištižo, išpijo J. Vakare Viktutė sugrįžo visa šlapia ir permirkusi namo iš pievos P.Cvir. Nuo lietaus… … Dictionary of the Lithuanian Language
apmirkti — apmir̃kti intr. 1. K truputį, iš visų pusių sušlapti: Pats apmirkaũ, t. y. sušlapau J. ^ Sėdi kap apmir̃kęs (mieguistas, apsiblausęs) Grv. 2. N truputį sugesti, žūti nuo drėgmės: Čionai rugiai apmir̃ko Lz. Apmir̃ko, apskendo bulbės daug kur Užv … Dictionary of the Lithuanian Language
atmirkti — atmir̃kti intr. 1. K mirkstant atsiskirti, atkristi: Atmirko visi purvai J. Jei lapai būna nešvarūs, juos pamirkyti šaltame vandenyje, kad nešvarumai atmirktų rš. 2. N mirkstant suminkštėti. mirkti; apmirkti; atmirkti; įmirkti; išmirkti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atsimirkėti — išmirkti vandenyje, išbūti pamerktam kiek reikia: Jau gal bus atsimirkėję linai Grž. mirkėti; atsimirkėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išbrinkti — išbrìnkti intr. 1. K išmirkti, išpursti, iškilti (nuo drėgmės): Kap duos lietus, išbriñks visa Azr. Mirkyti grūdai išbrìnksta Vrn. Kruopos virdamos išbrìnksta Č. Žirniai dygdami išbrìnksta, pasidaro dideli Č. Nebeužsidaro langai – išbrìnko… … Dictionary of the Lithuanian Language
išlyti — 1. intr. kurį laiką lyti: Kartais visą dieną išlỹja Ėr. Tuo pradėjos kiaurą dieną išlìjo Vvr. 2. intr. iškristi lietui: Daug lytaus išlijo, daug giedros iškaitino, daug sniego iškrito Žem. Lietus iš dangaus be nor išlyti J. Nevalioja išlyti, ir … Dictionary of the Lithuanian Language
išmirkimas — išmirkìmas sm. (2) 1. Sut, I, KI125 → išmirkti 1: Linų išmirkìmas pareita nu linų gero išmirkymo Šts. 2. sunykimas, sugedimas nuo mirkimo vandenyje: Nuo išmirkimo kviečius dar apsaugo sėjimas lysvėmis suartoje dirvoje J.Krišč. mirkimas;… … Dictionary of the Lithuanian Language
išpyti — intr. J, Slnt, Up, Sd išmirkti, išbjurti: Žemė išpìjusi, kiaurai grimzta Krkl. Pone Dieve sergėk, kad šįmet išpijo ventos! Pernai buvo daug sausesnės Žem. Ka žemės išpysta, ir keliai išskysta Ggr. Pavasarį keliai išpysta, kad ir rėkdamas… … Dictionary of the Lithuanian Language
ištilžti — ištil̃žti intr. 1. Š, SlavII2, BŽ473, KŽ, Up, Šll, Ktk, Sdk, Ds išmirkti, ištižti, pažliugti, pavandenyti: Kur vanduo guli, ten žemė ištil̃žusi J. Ištil̃žusi bulbė vandeny J. Bulbės ištil̃žo Als. Išvirtas builes vandinė[je] palaikyk, anos greitai … Dictionary of the Lithuanian Language
